Nuotraukos iš ekspedicijos po Turkmenistaną 2008 spalį. Žiurėti priede Galerija
Istorija
Turkmėnistano teritorija turi ilgą ir permainingą istoriją – šias žemes skirtingų imperijų armijos viena paskui kitą užkariaudavo pakeliui į labiau klestinčias teritorijas. Skirtingais laikais regionas priklausė įvairioms imperijoms: senovės Persijos imperijoms, Makedonijai. VII amžiuje buvo užkariauta arabų, kurie su savimi atsinešė islamą ir vidurio rytų kultūrą. XI amžiuje dabartinio Turkmėnistano teritoriją užkariavusios ogūzų tiurkų gentys susimaišiusios su vietiniais iraniečiais davė pradžią turkmėnų tautai. Šiame amžiuje susikūrė pirmoji turkmėnų valstybė – Seldžiukų imperija. Ši imperija sužlugo XII amžiuje. Iki XIX amžiaus Turkmėnistano teritorija vėl priklausė įvairiems užkariautojams: Mongolų imperijai, Persijai, Chivai, Bucharai, Afganistanui.
Tarp 1865 m. ir 1885 m. Turkmėnistanas buvo aneksuotas Rusijos imperijos. 1924 m. Turkmėnija tapo viena iš Sovietų Sąjungos valstybių, kol 1991 m. jai subyrėjus, Turkmėnija tapo nepriklausoma valstybe.
Geografija
Visoje centrinėje Turkmėnistano teritorijoje plyti Turano žemuma bei joje esanti Karakumų dykuma. Vidutinis šalies teritorijos aukštis yra 100 – 200 metrų virš jūros lygio. Palei pietvakarinę sieną tęsiasi Kopetdago kalnagūbris, kurio aukščiausia viršūnė Turkmėnistano teritorijoje siekia 2912 metrų. Dvi kitos aukštos vietovės šalyje – prie vakarinės sienos esantis Balkanų kalnagūbris ir prie rytinės sienos esantis Kugitango kalnagūbris. Pastarajame kalnagūbryje yra aukščiausia šalies vieta – 3139 metrų Ayrybaba viršūnė. Didžiausios upės: Amudarja, Murgabas (kitur vadinamas Bartangu) ir Tedženas.
Klimatas beveik visoje šalyje subtropinis su mažu kritulių kiekiu. Sausumos sienos ilgis 3736 km., iš jų 744 km. - su Afganistanu, 992 km. - su Iranu, 379 km. su Kazachija ir 1621 km. - su Uzbekija. Kranto linijos ilgis 1768 km. su Kaspijos jūroje.
Turkmenijos herbo simbolika
Aštuonkampis (dar vadinama Rub el hizbu) vienas iš islamo simbolių, Korane naudojamas kaip paragrafo pabaigos ženklas. Žalia ir raudona yra tradicinės islamo spalvos. Kviečiai simbolizuoja paprotį svečius pasitikti su duona ir druska. Medvilnė – pagrindinis eksportuojamas šalies žemės ūkio produktas. Pusmėnulis – būdingas tiurkų tautų simbolis; herbe priešpilnis pusmėnulis simbolizuoja valstybės šviesios ateities viltį. Penkios žvaigždės simbolizuoja penkis Turkmėnijos velajatus (regionus): Ahalo, Balkano, Dašoguzo, Lebapo, Maro velajatus. Achaltekų veislės arkliai nuo seno veisiami Turkmėnisto teritorijoje, tai viena seniausių arklių veislių pasaulyje ir jais turkmėnai labai didžiuojasi.
Oficialiame Turkmėnistano herbo aiškinime herbo simbolika aiškinama per turkmėnų papročius ir tradicijas, apie religinę simbolių prasmę (spalvos, aštuonkampis, pusmėnulis) jame neužsimenama.